Pasaulio sveikatos organizacija, taip pat ir kiti ekspertai perspėja, jog neigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai gali turėti tiek COVID-19 pandemijos suvaldymui taikomos priemonės (tarp kurių saviizoliacija, fizinės distancijos išlaikymas), tiek ir išaugęs netikrumas bei nežinomybė dėl rytojaus – prarasti darbai, uždarytos ugdymo įstaigos. Nežinomybės akimirkomis žmonėms svarbu gauti patikimą ir pačią naujausią informaciją. Deja, šiandieninė informacijos aplinka kelia dar daugiau įtampos ir nežinomybės. Kai kurie šią situaciją jau vadina „informacijos pandemija“ arba „infodemija“. Tai netikrų naujienų, konspiracijos teorijų ir nevaldomų informacijos srautų antplūdis. Kuo pasitikėti ir kur ieškoti patikimos informacijos? Daugeliui tai yra aktualūs ir sunkiai išsprendžiami klausimai. Lietuvos žmonių psichinė sveikata COVID-19 pandemijos metu ir informacijos šaltinių poveikis jai – pagrindiniai šio tyrimo objektai.

Tai, kad pandemija veikia mūsų emocinę sveikatą yra akivaizdu, tačiau mokslininkai nori suprasti ir įvertinti, koks iš tiesų yra šios krizės poveikis Lietuvos žmonėms tam, kad būtų galima numatyti ir pasiruošti psichinės sveikatos krizei, kuri prognozuojama pasaulio ekspertų. Tyrimo metu planuojama apklausti pilnamečius Lietuvos Respublikos piliečius ir siekiama identifikuoti svarbiausias su COVID-19 susijusias psichikos sveikatos problemas šalyje, taip pat nustatyti informacijos viešojoje erdvėje poveikį emocinei žmonių sveikatai.

Tyrimas įgyvendinamas nuotoliniu būdu, pasitelkiant trumpųjų žinučių (SMS) ir interneto apklausos platformas. Asmenys, norintys dalyvauti tyrime atsako į klausimus nuotoliniu būdu jiems parankiausia forma – SMS ir/arba internetinėje platformoje. SMS platformoje pateikiama sutrumpinta apklausos forma, užpildę ją dalyviai gauna rekomendacijas ir gali tęsti išsamesnį vertinimą jungdamiesi prie internetinės platformos. Tuo tarpu užpildyti išplėstinę apklausą internetinėje platformoje trunka apie 20 minučių. Asmeniui sutikus, tyrėjai prašo anketą pakartotinai užpildyti po 4 savaičių.

Tyrimo finansavimas: projektas finansuojamas Lietuvos Mokslo Tarybos pagal programą “Tyrimai, skirti parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių”. Projekto numeris: P-COV-20-50.

Bioetikos komiteto leidimas tyrimui atlikti: leidimą (Nr. BE-2-85, 2020 09 24) tyrimui atlikti išdavė Kauno regioninis biomedicininių tyrimų etikos komitetas. Adresas: A. Mickevičiaus 9, Kaunas; el. paštas: kaunorbtek@lsmuni.lt; tel. nr.: +370 689 82 592

Projektas įgyvendinamas subūrus tarpdisciplininę tyrėjų komandą: projekte dirba biomedicinos srities mokslininkai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto , komunikacijos srities mokslininkai iš Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros  bei bendradarbiaujama su verslo partneriais UAB „Proit“, kurie yra atsakingi už technologinį sprendimo įgyvendinimą.

Dėl detalėsnės informacijos apie tyrimą, prašome kreiptis:

Dr. Inesa Bunevičienė (projekto vadovė ir vyresnioji mokslo darbuotoja), Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedra, El. paštas: inesa.buneviciene@vdu.lt,  Tel.: +370 37 327891

Tyrime yra kviečiami dalyvauti pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai. Dalyvavimas tyrime yra savanoriškas ir neatlygintinas. Tyrimas įgyvendinamas nuotoliniu būdu, pasitelkiant trumpųjų žinučių (SMS) ir interneto apklausos platformas. Asmenys, norintys dalyvauti tyrime atsako į klausimus nuotoliniu būdu jiems parankiausia forma – SMS ir/arba internetinėje platformoje. SMS platformoje pateikiama sutrumpinta apklausos forma, užpildę ją dalyviai gauna rekomendacijas ir gali tęsti išsamesnį vertinimą jungdamiesi prie internetinės platformos. Tuo tarpu užpildyti išplėstinę apklausą internetinėje platformoje trunka apie 20 minučių. Asmeniui sutikus, tyrėjai prašo anketą pakartotinai užpildyti po 4 savaičių.

Bet kuriuo metu tyrimo dalyvis gali sustabdyti apklausą, suteikiant galimybę vėliau grįžti ir tęsti tyrimą arba visai pasitraukti iš tyrimo siunčiant SMS žinutę „STOP“, pasirinkus nuorodą „pasitraukti iš tyrimo“ internetinėje platformoje arba kreipiantis į tyrėjus el. paštu. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys, kuriuos asmuo suteikė iki pasitraukimo iš tyrimo nėra naikinami, tačiau naudojami tik apibendrinti duomenys tyrimo numatytais moksliniais tikslais.

Tyrimo dalyviams suteikiama galimybė savarankiškai, anonimiškai ir konfidencialiai atpažinti galimas savo emocinės sveikatos problemas pasitelkiant klinikinėje praktikoje ir moksliniuose tyrimuose patikrintus savižynos klausimynus. Atsakius į klausimus respondentams išsiunčiamas atsakymas su rekomendacijomis ir įžvalgomis dėl jo/jos emocinės sveikatos. Pabrėžtina, kad tai nėra savidiagnostikos instrumentas, o pateikiamos rekomendacijos nėra diagnozė.

Yra nedidelė galimybė, kad atsakinėdamas(-a) į klausimus respondentas gali patirti psichologinį diskomfortą (pvz., padidėjusį nerimą, liūdesį, blogą nuotaiką). Tokiu atveju, rekomenduotina kreiptis į specialistus. Bendrus psichologinės pagalbos specialistų kontaktus galima rasti čia:  www.socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/emocine-psichologine-pagalba-telefonu. Emocinė paramos linija 1809. Tyrėjai negali pasiūlyti konkrečios pagalbos ar asmeninės konsultacijos tyrime dalyvaujantiems asmenims.